dėbtelėti

dėbtelėti
dė́btelėti, -ėja, -ėjo intr. Trg, Ut piktai ar paniūromis pažvelgti: Jis dėbtelėjo į tolstantį draugą J.Avyž. Jis dė́btelėjo akim, eidamas pro šalį Rgvl. Praeidama dė́btelėjo į mane ir nuvim̃zdino sau Skr. Dė́btelėjo lyg į šunį Gs. Sutikau andai Joną, tai tik dė́btelėjo ir nuėjo nieko nesakęs Mrj.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • debtelėti — dèbtelėti, ėja, ėjo Ss žr. dėbtelėti: Kuomet ne kuomet praeidama akimis dèbtelės Skd …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dėbtelėti — vksm. Dėbtelėjo į manè ir nuė̃jo …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • blėksterti — blėksterti, i, ėjo intr. 1. žybtelėti, blikstelėti: Užsikėliau – niekur gyvos ugnės, kad nor blėkstert! Lp. 2. dėbtelėti, sušnairuoti: Nepatiko bernui barščiai, blėksterėjo ir išėjo Brt …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • blėktelėti — blėktelėti, ėja, ėjo intr. dėbtelėti: Eidamas blėktelėja, nei kepurės nepakelia, rodos, kad nepažįstamas Vdk …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • delbtelėti — delbtelėti, ėja, ėjo intr. LTII69 iš paniūrų žvilgtelėti, dėbtelėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dvilokštelėti — dvilokštelėti, ėja ( ia), ėjo intr. žvilgtelėti, dėbtelėti: Dvilokštelėk, pro šalį eidamas, ant jųjų, pamatysi, ką jiejie dirba J …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dėbtelti — dėbtelti, ia ( i), ėjo žr. dėbtelėti: Nuleidęs akis vis tik dėbtelia Plv. Kada ne kada dėbtelia į akis ir vėl snapso nosį nukoręs Dkš. Eidamas pro šalį, dėbteli pro petį Grš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dėbtelėjimas — sm. (1) → dėbtelėti: Pamatys akių dėbtelėjimą iš už penktojo peties Vaižg …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dėbterėti — dėbterėti, ėja, ėjo J žr. dėbtelėti: Marti dėbterėjo man į akis, bet, nieko nesakiusi, nuėjo į šalį Ldk. Kažin ko pyksta ant manęs: eidamas pro šalį tik dėbterėjo žvairom ir nuėjo Kp. Nei jis su nieku kalba, tiktai akim dėbterės tai į vieną, tai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pažaibuoti — 1. intr. ppr. impers. kurį laiką, kiek žaibuoti: Pažaibãvo, bet negriaudė DŽ1. Dar vis pažaibuoja Pc. Naktimis pažaibuoja, nugriaudžia perkūnija, rodos, beregint prapliups kaip iš kibiro J.Avyž. | refl. prk.: Tik pasižaibãvo akyse, kai davė in… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”